HÄSTENS RAIDA

Šešios meistrų kartos prisidėjo prie Hästens kūrimo ir auginimo. Šiandien šis prekės ženklas nurodo į šeimos bendrovę, puoselėjančią su miegu susijusias vertybes ir besididžiuojančią savo amatu. Kiekviena kartai tenka nauji iššūkiai ir laimėjimai. Štai jums trumpa Hästens istorija.

PIRMOJI KARTA

Pehr Adolf Janson

1839-ųjų Kalėdos devynerių metų Pehr Adolf ir jo šešiems broliams bei seserims buvo liūdnos. Jų tėvas Johan Janson ką tik pasakė vaikams, kad jų motina mirė, neatlaikiusi sunkių to meto sąlygų.

XIX a. pradžioje Švedijoje karaliavo skurdas, trečdalis gyventojų emigravo į JAV, siekdami geresnio gyvenimo. Pehr Adolf tėvas liko Švedijoje ir atžaloms stengėsi perteikti savo, kaip kvalifikuoto meistro ir pardavėjo, patirtį:

„Noriu, kad jums sektųsi geriau nei man. Stenkitės gerai išmokti pasirinktą profesiją ir įgusti, tuomet galėsite suteikti žmonėms tai, ko jiems reikia. Ir taip elgdamiesi, visada galėsite pasirūpinti tais, kuriuos mylite.“

Pehr Adolf auga puoselėdamas dideles ambicijas ir pasiryžęs tapti įgudusiu balnadirbiu. Šis sprendimas pakeis ne tik jo, bet ir jo vaikų bei ateities kartų gyvenimą. Sulaukęs 18-os, Pehr Adolf tampa balnadirbio mokiniu – iš švediškos odos gamina išskirtinius balnus ir pakinktus.

Po ketverių metų, 1852 m. kovo 22 d., Švedijos karalius jam suteikia balnadirbio meistro sertifikatą. Be balnų ir pakinktų, balnadirbiai iš ašutų gamindavo čiužinius ir odos dirbinius. Labiausiai kvalifikuoti amatininkai žinojo, kaip sukurti tobulą gaminį – jie dirbo preciziškai ir greitai.

Labai didžiuodamas savo darbu Pehr Adolf įgyvendina savo ir savo tėvo svajones. Netrukus jis veda savo gyvenimo meilę Elisabeth Charlotta Carolina Almblad. Galų gale pora su savo trimis vaikais: Adolf Fredrik, Ida Elisabeth ir Perh Thure persikelia į nedidelę Hedės bendruomenę, esančią už Šiopingo miesto ribų. Abu sūnūs seka savo tėvo pėdomis ir tampa balnadirbiais. Adolf Fredrik vėliau palieka šį amatą ir atsideda politinei veiklai – gerokai pralenkdamas savo laikmetį aktyviai ir aistringai kovoja už lyčių lygybę.

ANTROJI KARTA

XIX a. antroje pusėje šeimos meistrų tradicijas tęsia Per Thure, 1885 metais perėmęs balnadirbystės verslą. Iki to laiko šeima jau nuėjo ilgą kelią, tvirtai laikydamasi nuostatos, kad kiekviena karta taptų geresnė nei prieš tai buvusi, ir puoselėdama šeimos vertybes. Kaip ir jo tėvas, Peras taip pat greitai prisitaiko prie besikeičiančių laikų ir kai Pirmojo pasaulinio karo metu sukuriami pirmieji Švedijos automobiliai, savo dėmesį išmintingai sutelkia į ašutų čiužinius, sėdynes ir pagalvėles.

PER THURE JANSON

TREČIOJI KARTA

David Stefanus Janson

Per Thure ir jo sūnus David Janson tęsia balnų bei pakinktų gamybą ir, plėsdami šeimos verslą, gamina vis daugiau lovų. Pasirodo pirmieji automobiliai ir Janson nujaučia, kad ateina pokyčių metas. 1917 metais nusprendžiama visą dėmesį sutelkti į lovas, o per Jonines sukuriamas pirmasis Hästens logotipas – jo autorius buvo Janson pusbrolis menininkas Paul Janson.

Kaip duoklė balnadirbystės tradicijai į įmonės pavadinimą įtraukiamas žirgas ir nuo to laiko jis tampa pagrindiniu Hästens tapatybės simboliu. Tais pačiais metais netikėtai ima trūkti aukščiausios kokybės medžiagų. Nebėra iš kur gauti tokio kokybiškų natūralių ašutų, pagrindinės čiužinių medžiagos, kiekio, reikalingo patenkinti aukščiausios kokybės rankų darbo lovų paklausą. Norint gauti reikiamą kokybę, ašutai turi būti kruopščiai atrinkti, nuplauti, nuplikyti, susukti, pakaitinti ir kruopščiai išvalyti, kad tiktų užpildui. Jansonas ir jo tėvas išsprendžia iššūkius, įkurdami savo fabriką ašutams apdoroti, ir taip išlaiko puikią Hästens gaminių kokybę.

David Janson prisimena: „Mano tėvas buvo seno sukirpimo meistras: žodžiai „kokybė“ ir „meistriškumas“ jam buvo šventi. Šis požiūris buvo įskiepytas ne tik man, bet ir visiems įmonės darbuotojams. „Mes sukursime tokį produktą, kuris užsitarnaus žmonių pagarbą. Tai visuomet bus mūsų kelrodė žvaigždė.“ Tuo metu sąlygos gaminti balnus buvo toli gražu ne tobulos, o ir ateitis nieko gero nežadėjo. Tiesą sakant, priešingai. Bet mes domėjomės, kaip išplėsti siaurą sritį, kurioje dirbome, ir pereiti nuo amatininkystės prie kuklios mažos manufaktūros. Ją kūrė mano tėvas, keli meistrai ir aš. Žengdami į priekį, turėjome pasiryžti, be meistrystės, naudoti daugiau pramoninių metodų. Tai paskatino mus galvoti apie tai, kaip papildyti mūsų veiklą, – įkūrėme arklių ašutų verpimo fabriką. Gal turėjome tą vadinamąją kibirkštėlę. Mūsų plėtros metai buvo 1917-ieji, tada man buvo 25-eri. Savaime suprantama, tuo metu plėsti verslą nebuvo palanku – vyko pasaulinis karas, trūko žaliavų ir tinkamų įrenginių. Padėtis dar pablogėjo, kai susirgo mano tėvas. Buvo tikrai nelengva, tačiau žmonės iš Vestmanlando, mūsų Švedijos regiono, yra kieti ir užsispyrę. Tikriausiai mums pasiduoti neleido didžiulis didžiavimasis savo darbu!“

Praėjus trejiems metams po to, kai nusprendėme susikoncentruoti tik į lovų gamybą ir paleidome savo arklių ašutų verpimo fabriką, Hästens nusipirko 20 tonų ašutų, kad atitiktų gamybos poreikius. Mes užsispyrę paisėme kokybės, norėdami sukurti geriausius įmanomus produktus, ir šis tobulumo siekis skatino žvelgti toliau į priekį bei nustatyti savo standartus. Keliavome po pasaulį, ieškodami geriausių medžiagų, pavyzdžiui, Egipte radome aukščiausios kokybės arklių ašutų. Nuo tada stiprūs arabiškų arklių ašutai buvo pradėti gabenti į Šiopingą, kur jie buvo plaunami ir skalaujami švarioje, prie fabriko tekančioje upėje.

Netrukus Hedės kaimas tapo per mažas šeimos verslui plėsti, todėl 1924 metais Jansonas nusprendė perkelti įmonę į Stokholmą. Sostinėje buvo daugiau klientų, be to, „Nordiska Kompaniet“ universalinėje parduotuvėje miesto centre puikiai sekėsi prekiauti Hästens gaminiais. Vietos gamyklai ieškojome Sundbyberg rajone, netoli Stokholmo, tačiau klestintis verslas pakoregavo planus ir Hästens įsikūrė Šiopinge. Šiame mieste buvo gimusi Astrida, kuri užkariavo Dovydo Jansono širdį ir kitais metais porai gimė pirmasis vaikas, Solveiga. Nuo to laiko šis miestas yra Hästens būstinė.

1926 metais bendrovė, norėdama papildyti savo lovų gamybos verslą, pradėjo gaminti antklodes ir pagalves iš geriausių pūkų ir plunksnų.

XX a. 4 deš. šeima pastebėjo didelius miego kultūros pokyčius. Anksčiau nemažai žmonių naktį miegodavo lovas pakeitusiose sofose, o dabar vis daugiau ėmė įrenginėti atskirus miegamuosius ir investuoti į tinkamas lovas. 1935 m. sausio 13 d. Hästens logotipas Švedijoje buvo įregistruotas kaip prekės ženklas. Jis galioja iki šios dienos.

XX a. 5 deš. viduryje išaugusi savo patalpas, Hästens pradėjo planuoti tolesnę plėtrą. Janson ne tik norėjo išplėsti verslą, jis norėjo sukurti naują svajonių fabriką. Dešimtmečio pabaigoje jis susitiko su Ralf Erskin, tuo metu mažai žinomu architektu. Erskine stilius sužavėjo Janson ir šis užsakė jam suprojektuoti naują gamyklą. Rezultatas buvo pastatas, kuris atrodė ne taip, kaip tradiciniai gamyklų statiniai. Gamykla, iš pradžių pavadinta „The Tivoli“, dėl savo unikalaus dizaino, elegantiškų linijų ir erdvios arkinės formos tapo tikra Švedijos architektūros ikona.

Janson bendrovės gaminamoms lovoms suteikė 25 metų garantiją, kaip kokybės ir ilgaamžiškumo pažadą, nes ketino meistrauti lovas, kurios ir po ketvirčio amžiaus tarnautų taip pat nepriekaištingai (ar dar geriau), kaip ir pirmąją dieną.

Kai Hästens 1952 metais šventė savo šimtmetį kaip lovų gamykla, karalius Gustav VI Adolf ją paskyrė karališkąja tiekėja, taip oficialiai pripažindamas aukštą gaminių kokybę, ir kitais metais aplankė gamyklą Šiopinge. Tais pačiais metais „Swedish American Line“ įsigijo Hästens lovų „M/S Gripsholm“ kruiziniam laineriui. Grasas apie išskirtinę Hästens kokybę pradėjo sklisti po pasaulį.

KETVIRTOJI KARTA

David Janson duktė Solveig XX a. I deš. viduryje daug metų dirbo finansų valdytoja, o 1963 metais kartu su savo vyru Jack Ryde ir padedant savo jaunesnėms seserims Ethel ir Yvonne prisiėmė atsakomybę už šeimos verslą. Jis buvo plėtojamas keliomis kryptimis ir apėmė baldų, sėdynių bei atlošų gamybą.

Jack Ryde, meno ir dizaino entuziastas, nutarė sukurti išskirtinį mėlynų langelių raštą, prekės ženklo simbolį. 1978 metais jis šį raštą pristatė baldų parodoje Švedijoje. Toks netikėtas dizainas iš karto sulaukė Švedijos spaudos kritikos. Modernus mėlynos ir baltos spalvos langelių modelis neatitiko tuo metu vyravusios rudų, žalių ir oranžinių atspalvių mados ir visiškai skyrėsi nuo to, kas anksčiau buvo matyta baldų pramonėje. Tačiau istorija parodė, kad pasirinkimas buvo išmintingas. Jack Ryde metė iššūkį ir taip pakeitė status quo – tradicinę lovų išvaizdą bei funkciją.

Solveig Ryde & Jack Ryde

PENKTOJI KARTA

Jan Ryde

1988-aisiais, praėjus dešimčiai metų po to, kai buvo sukurtas mėlynų langelių raštas, prie bendrovės vairo stojo Jan Ryde. Jo, kaip ir senelio, kelią nulėmė meilės istorija. Jan Ryde ketino siekti akademinės karjeros Linšiopingo technikos universitete, kur dėstė pramonės ekonomiką, tačiau sutiko gražiausią kada nors matytą merginą – Anne-Lie iš Šiopingo. Jis nusprendė palikti universitetą, grįžti namo, valdyti Hästens ir sukurti šeimą.

Šiandien į šeimos verslą jau įžengė ir vienas iš keturių jo sūnų. Vadovaujant Jan, bendrovė sustiprino dėmesį pagrindiniam verslui ir labai padidino natūralių, languoto rašto lovų paklausą visame pasaulyje.

1995 metais karalius Karolis XIV Gustavas antrą kartą paskyrė Hästens Švedijos karališkųjų rūmų tiekėja.

Hästens lovų paklausa toliau didėjo, todėl 1998-iaisiais nuspręsta išplėsti gamyklą. Ir praėjus 50 metų po to, kai savo karjeros pradžioje sukūrė pirmąjį svajonių fabriką, dabar jau gerai žinomas architektas Ralf Erskine sugrįžo projektuoti tolesnių gamyklos statinių.

Jan Ryde didžiuojasi, kad senosios tradicijos tęsiamos ir XXI amžiuje, kad šiandien nedidelė šeimos manufaktūra jau yra išplėtusi savo rinkas į 37 Europos, Azijos ir Amerikos šalis. Kaip ir tada, kai daugiau kaip prieš 160 metų Pehr Adolf pagamino savo pirmąsias lovas, taip ir dabar tebenaudojamos tokios pat natūralios medžiagos ir vyrauja ta pati tobulybės dvasia.

Išsirinkite Hästens saloną ar viešbutį su mūsų lovomis